Laminate and its classification

Laminuotos grindys – tai grindų danga su paviršiaus sluoksniu, susidedančiu iš vieno ar daugiau plonų pluoštinės medžiagos (dažniausiai popieriaus) plėvelių, impregnuotų aminoplastinėmis, termoaktyviomis (sukietėjančiomis) dervomis (dažniausiai melaminu). Laminuotos grindys, kaip alternatyva natūralioms medinėms grindims, atsirado Europoje maždaug 8 dešimtmetyje. Laminato plokštės, imituojančios  parketą, masyvo lentas, akmens masės plyteles ir kitas grindų dangas, sėkmingai „pritapo“ daugelyje gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties patalpų.  Kaina tokių grindų yra žemesnė negu natūralių, o išvaizda tiksliai atkartoja gamtinių medžiagų piešinį, spalvą, struktūrą. Be to, laminuotos grindys išsiskiria aukštu atsparumu dėvėjimuisi ir patvarumu daugelio buityje naudojamų chemikalų poveikiui.  

Tam, kad teisingai išsirinkti ir nepasiklysti didžiuliame laminuotų grindų asortimente, reikia žinoti tam tikras pagrindines charakteristikas, nustatančias kokiose patalpose šios grindys gali būti naudojamos, ir bendrus duomenis apie medžiagas, iš kurių jos sudarytos. Gamybos būdai ir žaliavos pas skirtingus gamintojus gali skirtis, bet visais atvejais laminuota plokštė susideda mažiausiai iš šių 3 dalių:

1. Viršutinis sluoksnis yra dekoratyvinis ir skirtas viršutiniai laminato daliai, kuri yra matoma, įrengus grindis.
Šis sluoksnis susideda iš kelių lakštų, impregnuotų termoaktyvia (sukietėjančia) derva ir supresuotų tarpusavyje:

• Dekoratyvinis sluoksnis yra celiuliozė, apdorota melamino derva, su padengtu medžio, akmens ar kt. piešiniu. Atsparus blukimui.
• Apsauginis sluoksnis, esantis virš dekoratyvinio – tai patvarus polimerinis padengimas, kurio pagrindinė funkcija yra paviršiaus apsauga nuo nusidėvėjimo, patvarumas šviesai ir karščiui. Į šį sluoksnį papildomai gali būti įdėtos aliuminio dioksido arba korundo dalelės, siekiant padidinti atsparumą nusidėvėjimui.

Gamintojai gali įtraukti papildomus sluoksnius į viršutinę plokštės struktūrą.  Bendras dekoratyvinio ir apsauginio sluoksnių storis dažniausiai svyruoja nuo 0,2 iki 0,9 mm.

2. Pagrindas. Tai bendruoju atveju plaušų plokštės (pagal EN 309), kurios gali būti:

• vidutinio tankio (650-850 kg/m3) MDF (middle density fibreboard);  
• didelio tankio (daugiau negu 850 kg/m3) HDF (high density fibreboard).

Ji dažniausiai gaminama iš medienos plaušų medžiagų karšto presavimo metodu. Kuo didesnio tankio pagrindas, tuo didesnis plokštės mechaninis patvarumas. Pagrindo storis 6-10 mm.

3. Apatinis sluoksnis dažniausiai iš HPL, CPL, impregnuoto popieriaus, faneros ar plastiko. Jis naudojamas produkto subalansavimui ir stabilizavimui. Stabilizuojantis sluoksnis, kuriuo dengiama pagrindo apatinė dalis, suteikia plokštėms standumo (kietumo) ir pasipriešinimo plokštės formos pakitimams, keičiantis klimatui patalpoje (padidėjimas arba sumažėjimas temperatūros arba drėgmės). Storis – 0,1-0,2 mm.

Laminato elementai dažniausiai turi užrakto sistemą, leidžiančią grindis kloti slankiuoju („plaukiojančiu“) būdu, nenaudojant klijų.

Laminato sluoksniai sujungiami naudojant vieną iš presavimo technologijų:

• tiesioginio presavimo (DPL – Direct Pressure Laminate), kai visi sluoksniai sujungiami vienu metu iš karto;
• laipsniško presavimo (CPL – Continuous Pressure Laminate), kai iš pradžių sujungiami dekoratyvinis ir apsauginis sluoksniai, o po tik presuojami su pagrindu, prie kurio iš kitos pusės pritvirtinamas stabilizuojantis sluoksnis.

Priklausomai nuo gamybos technologijos ir gamintojo nustatytų reikalavimų, laminuotos grindys gali būti skirtos gyvenamajam arba komerciniam sektoriui, su skirtingo lygio apkrovomis.
Vartotojui svarbu žinoti, kaip laminatas yra klasifikuojamas, siekiant nustatyti jo atsparumo nusidėvėjimui laipsnį ir technines charakteristikas konkrečiai naudojimo vietai.

Prieš laminatui suteikiant naudojimo klasę, jis yra bandomas įvairiais testais. Vienas iš pagrindinių testų – Taberio testas. Jis parodo atsparumo nusitrynimui (nusidėvėjimui) klasę. Testo esmė – diskas su tam tikro grūdėtumo šlifavimo popieriumi yra sukamas, liečiantis su laminato paviršiumi. Kas 200 apsisukimų šlifavimo popierius yra keičiamas. Diskas sukamas iki pirmųjų laminato nusidėvėjimo žymių. Priklausomai nuo apsisukimų skaičiaus, laminatas priskiriamas tam tikro atsparumo nusitrynimui klasei – AC1, AC2, AC3, AC4, AC5, AC6. Be šio testo, yra atliekama dar 17 testų, norint suteikti laminatui naudojimo klasę: atsparumas smūgiams, šviesai (ne žemiau 6 arba 8 balų pagal Blue Wool Standart), termoatsparumas (atsparumas nukritusios cigaretės smilkimui), antistatiškumas, kaip greitai ir kaip daug išbrinksta, atsparumas dėmėms, slydimui, formaldehidų išskyrimo koeficientas (E1 – rodo, kad formaldehidų išskyrimas neviršija 0,12 mg/m3) ir kiti.

Naudojimo klasės sudaro šias grupes: 21, 22, 23 klasė – gyvenamosios patalpos, 31, 32, 33, 34 klasės – komercinės patalpos. Galiojančios europinės normos įpareigoja gamintojus laminuotų grindų techninėje dokumentacijoje nurodyti naudojimo klasės simbolį pagal žemiau nurodytą klasifikaciją.

Klasifikacijos simboliai

	Gyvenamosios patalpos	Komercinės patalpos
Lengvai naudojamos
Vidutiniškai naudojamos
Intensyviai naudojamos
Labai intensyviai naudojamos

21 ir 22 klasės šiais laikais yra nebenaudojamos, dėl savo mažo atsparumo ir technologijų pažangos.
23 – svetainė, vaiko kambarys, miegamasis, prieškambaris, virtuvė, t.y. visos gyvenamosios patalpos.
31 – viešbučio kambarys
32 – viešbučio kambarys, konferencijų salė, biuras
33 – viešbučio kambarys, konferencijų salė, biuras, parduotuvė bei kitos visuomeninės patalpos
34 – labai intensyviai eksploatuojamos komercinės patalpos, kurios pasižymi tokiais veiksniais kaip nuolatinė drėgmė, labai dideli grindų plotai, didelės apkrovos grindims. Ši klasė naudojama labai retai, kadangi dažniausiai net naudojimui komercinėse patalpose užtenka ir 33 klasės laminato.

Šie nurodymai yra bendro pobūdžio, nes dažniausiai kiekvienas gamintojas atskirai nurodo, kokioms patalpoms jo gaminama laminuota grindų danga yra skirta.