Dažniausiai užduodami klausimai

Plytelės – tai tokia pati stacionari konstrukcija kaip ir sienos. Kompensaciniai tarpai tarp medinių grindų ir šių konstrukcijų paliekami, nes medinės grindys turi savybę plėstis dėl santykinės oro drėgmės patalpoje padidėjimo. Kompensaciniai tarpai yra skirti kompensuoti medinių grindų matmenų padidėjimą. Nepalikus tokio tarpo, besiplėsdamos medinės grindys atsirems į sienas ar plyteles ir susibanguos, bus iškeltos arba sugadins plyteles.

Daugiau informacijos apie kompensacinių tarpų įrengimą ieškokite medinių grindų klojimo instrukcijose.

Prieš klojant medines grindis, būtina įsitikinti, kad pagrindas yra reikalingo drėgnumo. Tačiau, matuojant betono drėgnumą, reikia atsižvelgti į tai, kad yra kelios betoninių pagrindų drėgnumo matavimo skalės. Dėl šios priežasties, skirtingų tipų drėgnomačiai gali rodyti skirtingus skaičius. Likutinis betoninių pagrindų drėgnumas procentais dažnai nustatomas CM (kalcio-karbido) metodu ir matuojamas CM vienetais.

Betono drėgnumas neturi viršyti 2,8 % CM. Šią betono drėgnumo reikšmę atitinka 60 % santykinė oro drėgmė (didžiausia leistina reikšmė medinių grindų klojimo ir eksploatacijos metu). Nuolat palaikant patalpoje 60 % santykinę oro drėgmę, betone turėtų nusistovėti drėgnumas 2,8 % CM. Drėgnesniam nei 2,8 % CM betonui reikia leisti išdžiūti. Norint paspartinti džiovinimo procesą, galima pasinaudoti drėgmės surinkėju. Tuo atveju, kai negalite išdžiovinti betono arba neturite laiko džiovinimui ir betono drėgnumas yra didesnis nei 2,8 % CM, bet neviršija 5 % CM, ant jo galima dėti medines grindis, tačiau prieš klijavimą reikėtų naudoti specialų drėgmę nepraleidžiantį gruntą (rekomenduojame gruntą Bona R410).

Juodgrindžių, plokštės ar faneros drėgnumas turi būti ne daugiau 11%. Šių pagrindų drėgnumas matuojamas medienai skirtais drėgnomačiais.

Lauko terasų dengimui galime pasiūlyti alyvą Bona Carl‘s Deck. Ji pagaminta pušų ir sėmenų alyvų pagrindu, skirta medinių lauko konstrukcijų (grindų, turėklų ir pan.) alyvavimui. Ši alyva ypatingai gerai įsigeria į medieną ir suteikia jai giliai veikiančią apsaugą. Bona Carl‘s Deck alyva savo sudėtyje turi komponentų, kurie sumažina ardantį UV spinduliavimo poveikį medienai. Sukurta būtent naudojimui lauko sąlygomis.

Minėta alyva tinka ir tikmedžiui. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad tikmedis patvari, tačiau sunkiai įgerianti mediena. Todėl dengiant reikia neperdozuoti alyvos Bona Carl's Deck, ir tepti tik tiek kiek medis pajėgia sugerti. Priešingu atveju – panaudojus per didelį kiekį alyvos – ji nesusigers ir lauko terasa liks lipni, o tai trauks purvą ir panašiai.

Kuo geriau padengti grindis, teks nuspręsti Jums, o mes pateiksime šių padengimo būdų pliusus ir minusus.

Lakavimas:

• Lakas sudaro ant medienos paviršiaus apsauginę, trinčiai atsparią plėvelę, kuri apsaugo medį nuo trinties ir smulkių įbrėžimų.
• Esant normaliai gyvenamųjų patalpų eksploatacijai ir tinkamam lako atsparumui, medines grindis gali tekti perlakuoti tik po 8-10 metų.
• Jei medinės grindys lakuotos, atskirą jų vietą remontuoti yra sudėtinga, nes lieka matyti seno ir naujai padengto lako riba, todėl tenka šlifuoti ir perlakuoti visą paviršių, prieš tai išnešus iš patalpos visus baldus.
• Galima rinktis vandens pagrindo lakus, kurie beveik nekeičia medienos spalvos ir medieną tamsinančius lakus. Taip pat galima pasirinkti lako blizgumą: blizgus, pusiau matinis, matinis.
• Lakuotų medinių grindų priežiūra, palyginus su alyvuotomis, yra lengvesnė. Taip yra dėl to, kad lakuotos medinės grindys yra padengtos lako plėvele, kuri iš dalies apsaugo medines grindis nuo skysčių įgėrimo ir dėmių atsiradimo.

Alyvavimas:

• Alyva neformuoja ant grindų apsauginės plėvelės ir neapsaugo medžio nuo nusidėvėjimo ir įbrėžimų.
• Daugeliui žmonių patinka alyvavimas dėl to, kad alyva nesudaro  plėvelės ant medienos paviršiaus. Taigi vaikštant alyvuotomis grindimis Jūs jausite po kojomis gryną medį.
• Alyva visą laiką po truputį garuoja ir dėl to alyvuotas grindis vidutiniškai kartą per metus reikės atnaujinti, naudojant specialiai tam skirtą alyvą, kurią reikės įtrinti poliravimo mašina. Be to, alyva neužtepa medienos porų, rievių ir smulkių nelygumų, todėl tokiose vietose lengvai kaupiasi purvas.
• Tam, kad sumažinti alyvos garavimą ir užtepti medienos poras, alyvuotas medines grindis galima nuvaškuoti. Vaškuotą paviršių reikės periodiškai atnaujinti naudojant vaško atnaujinimo priemonę ir poliravimo mašiną.
• Kadangi, net smulkiausiuose alyvuotų grindų nelygumuose kaupiasi purvas, alyvavimas reikalauja labai aukštos grindų šlifavimo ir poliravimo kokybės.
• Nusidėvėjus alyvai ar vaškui vienoje patalpos vietoje, Jums daugeliu atvejų nereikės šlifuoti ir dengti iš naujo visų grindų toje patalpoje. Atnaujinti reikės tik tam tikrą vietą.
• Alyva patamsina grindis, suteikia gražią giluminę spalvą, pabrėžia faktūrą.
• Palyginus su laku, alyva patogiau naudoti ypatingai intensyvios eksploatacijos patalpose (oro uostai ir pan.), kurių grindys reikalauja pastovaus atnaujinimo. Šiuo atveju, grindis galima lengvai peralyvuoti, naudojant poliravimo mašiną.

Tik kruopščiai nušlifuotas ir nupoliruotas medis atskleidžia visą savo grožį. Šlifavimo kokybė priklauso nuo meistrų kvalifikacijos, šlifavimui naudojamų mašinų ir medžiagų.

Norint pasiekti gerą šlifavimo kokybę reikėtų naudoti tris šlifavimo mašinas. Diržinę šlifavimo mašiną – pirminiam šlifavimui. Kampinę šlifavimo mašiną – kampų šlifavimui. Diskinę šlifavimo-poliravimo mašiną – galutiniam šlifavimui, šlifavimui tarp lakavimų arba alyvavimui.

Šlifavimas turi būti atliekamas etapais naudojant skirtingo grūdėtumo šlifavimo popierius.

Silikono naudojimas siūlių ir kompensacinių tarpų medinėse grindyse užtaisymui, yra nerekomenduojamas dėl šių priežasčių:

• Silikono negalima dengti laku, todėl eksploatuojant jis traukia purvą.
• Silikonas nesišlifuoja ir užvelia šlifavimo popierių.

Siūlių ir kompensacinių tarpų užtaisymui geriausia naudoti specialią akrilato pagrindo pastą (pvz. Bona Gap Master). Šios pastos pasižymi elastingumu, jos dengiamos lakais, lengvai šlifuojamos bei būna įvairių spalvų.

Į šį klausimą nėra lengva atsakyti, nes nėra nurodyta, koks siurblys naudojamas (modelis) ir kokios jo techninės charakteristikos.

Bet kuriuo atveju visos medinės grindys jautriai reaguoja į drėgmę. Paprastai šlapiai valant medines grindis reikia stengtis, kad praėjus 1 minutei po valymo, jos jau būtų sausos. Jeigu taip nėra, reiškias valoma per drėgnai. Taip pat nerekomenduojama, kad vanduo patektų į mikrotarpus tarp medinių grindų elementų bei vietas, kur lakas yra nusidėvėjęs, nes vanduo sukelia medienos brinkimą. Apskritai medines grindis rekomenduojama valyti kuo sausiau, t.y. dažniau naudoti sausą valymo būdą (pvz., dulkių siurblį su paviršiaus nebraižančiu antgaliu), specialias dulkes pritraukiančias šluostes (pvz. Bona Cleaning Pad šluostė), o naudojant šlapią valymo būdą, stengtis naudoti kuo mažesnį vandens kiekį (pvz., vos drėgną, gerai išgręžtą skudurą).

Taip pat medinėms grindims ir grindų padengimui (pvz. lakui) nerekomenduotini aukšta temperatūra ir dažni didelės amplitudės temperatūros svyravimai. Tai gali neigiamai paveikti grindų padengimą, taip pat ir pačią medieną. Klausimas Jums, kokia yra siurblio naudojamų garų temperatūra, kai jie susiliečia su valomos dangos paviršiumi.

Įvertinus minėtus veiksnius, nuspręskite, ar Jūsų turimas siurblys tinka medinių grindų valymui. Žiūrint apskritai, manome, kad iš viso nėra didelės prasmės valyti būtent medinių grindų su tokio tipo valymo įrankiais. Jie greičiausiai neužtikrins geresnio valymo efekto nei tradiciniai būdai, o gali pakenkti.

Medinės grindys - tai natūralus grožis ir prabanga, sukuriantis namuose jaukią atmosferą.

Nepamirškite, kad virtuvės zonos grindys yra viena labiausiai dėvimų ir eksploatuojamų vietų namuose, todėl žiūrint iš praktinės pusės, virtuvėje geriausia būtų įrengti grindis, atsparias drėgmei (pvz., jei kažką išliesite), karščiui, neįgeriančias riebalų ir pigmentų, atsparias kietesniems kūnams (pvz., jei kris stalo įrankiai) ir pan. Galbūt todėl labiau tiktų laminuotos grindys, plytelės ar kitos medžiagos, kurias lengva prižiūrėti, galima dažnai šlapiai valyti.

Virtuvėje galima įrengti ir medines grindis, tačiau reikia susitaikyti su mintimi, kad jos greičiau dėvėsis nei kitose patalpose. Pavyzdžiui, jei Jūsų virtuvės zona sujungta su svetaine, tikėtina, kad po kelerių metų grindys virtuvės pusėje (ypač prie kriauklės, viryklės) pradės skirtis nuo likusių grindų dalies.  Aišku, tai priklauso nuo eksploatavimo intensyvumo. Norint, kad medinės grindys virtuvėje atrodytų gražiai, jas gali tekti dažniau atnaujinti, o priežiūrai skirti daugiau lėšų.

Kad kuo ilgiau išsaugotumėte gražią grindų išvaizdą virtuvėje (ir kitose patalpose taip pat), atkreipkite dėmesį i keletą dalykų:

1. Renkantis medines grindis, atkreipkite dėmesį į šias medienos savybes: kietumą bei stabilumą. Kietesnė mediena sunkiau deformuojasi nuo kulniukų, krentančių daiktų, šunų nagų ir pan. Kuo mediena stabilesnė, tuo lėčiau ir mažiau ji reaguoja į drėgmės pokyčius. Keli pavyzdžiai iš Lietuvoje parduodamų populiarių medienų, kurios tiktų -  ąžuolas, uosis, tauari, iš raudonmedžių - merbau.
2. Nepatariame rinktis labai šviesių ir labai tamsių grindų, o taip pat beicuotų medienų. Šviesios grindys blogai maskuoja dėmes, purvą, kuris gali kauptis įbrėžimuose. Ant tamsių grindų labai matosi dulkės ir smulkūs trupiniai.
3. Jeigu renkatės lakuotas grindis, pasirinkite matiniu laku padengtas grindis - kuo matiškesnis paviršius, tuo mažiau ant jo matosi subraižymai ir panašūs defektai.
4. Medines grindis virtuvėje reikia labiau prižiūrėti: ant grindų patekęs vanduo, purvas ar kiti skysčiai turėtų būti kuo greičiau pašalinti.
5. Grindis valykite specialiai medinėms grindims skirtomis valymo priemonėmis. Venkite universalių priemonių, skirtų visų paviršių valymui. Šlapią grindų valymą visada atlikite tik su labai gerai išgręžta šluoste. Jei nėra būtinybės grindis valyti slapiai, naudokite priemones, skirtas sausam valymui (pvz. Bona Wood Floor Cleaning Kit) arba naudokitės siurbliu.
6. Ypatingai intensyvios eksploatacijos vietose naudokite permatomus plastikinius apsauginius kilimėlius. Kilimėliai yra gana atsparūs braižymui, temperatūrų pokyčiams, ilgaamžiški, patvarūs, juos lengva valyti. Dažniausiai jie naudojami po stumdomomis kėdėmis, tačiau juos galima naudoti ir prie viryklės ar kriauklės. Riebalus, purvą, vandenį ir kitus skysčius bus lengviau nuvalyti nuo kilimėlio. Jei pamiršite juos nuvalyti iš karto, galėsite tai padaryti vėliau, ir kilimėliui nieko neatsitiks.
7. Galų gale prieš pirkdami pasiteiraukite pardavėjų apie grindų kokybę, sužinokite, kas ir kur gamina, kokias medžiagas naudoja grindų padengimui, kokios garantijos yra suteikiamos.

Taip pat reikia prisilaikyti visų bendrų reikalavimų medinių grindų eksploatacijai, tarp kurių svarbiausias yra santykinės oro drėgmės palaikymas patalpose 40-60 % ribose.

Norint gauti gerą rezultatą, reikia nušlifuoti grindis iki gryno medžio ir tada dengti Bona Parquet Décor beicu bei Bona Carl‘s 90 alyva. Taip pat paviršių, nubeicuotą Parquet Décor beicu, galima gruntuoti gruntu Bona Prime Intense ir ant viršaus lakuoti Bona Traffic laku. Taip rekomenduoja gamintojas savo instrukcijose, ir toks yra mūsų atsakymas į Jūsų klausimą.

Dar pabandysiu trumpai detalizuoti, kodėl negalima dengti beico Parquet Décor ant jau alyvuotų grindų:

1. Jeigu grindys buvo dengtos Bona Carl‘s 90 alyva ir ant viršaus vaškuotos, gerai nesigaus dėl beico ir vaško nesuderinamumo.
2. Jeigu grindys buvo dengtos alyva Bona Carl‘s 90, ir tai buvo neseniai. Tikėtina, kad gerai nesigaus dėl to, kad medis jau prisisotinęs alyva ir nebeįgers beico.
3. Jeigu grindys buvo dengtos alyva Bona Carl‘s 90 prieš kelis metus, ir alyva yra „išnešiota“ (išgaravusi), grindų spalva išblukusi, tai tokiu atveju, jeigu grindys nebuvo vaškuotos, atnaujinimui paprastai naudojama Bona Carl‘s 25 alyva. Galima bandyti eksperimentuoti ir maišyti Parquet Décor beicą su Bona Carl‘s 25 arba 90 alyva bei bandyti dengti grindis. Bet ir šiuo atveju išlieka didelė tikimybė, kad beicas pasiskirstys ir įsigers nevienodai. Grindų spalva bus netolygi (dėmėta) arba nepakankamo intensyvumo.

Dar karta pabrėžiu, kad mes nesiūlome rinktis nei 1, nei 2, nei 3 varianto, o siūlome nušlifuoti grindis iki gryno medžio ir tada beicuoti.

Taip pat noriu paminėti, kad jei planuojate balinti grindis, tai naudojant Bona Parquet Décor baltos spalvos beicą, nepavyks gauti intensyvaus balto grindų atspalvio. Ypatingai ant šviesių grindų būtent balta Bona beico spalva pakeičia medienos atspalvį labai nežymiai.

Deja, vienareikšmio atsakymo į jį nėra. Tam, kad tiksliai pasakyti, ar galima, ir jeigu galima, tai kokiu laku ant viršaus lakuoti Jūsų jau įsigytas parketlentes, reikėtų žinoti, kokiu laku jos buvo lakuotos gamykloje ir ką gamintojas rekomenduoja tokiais atvejais. Šios informacijos Jūs turėtumėte teirautis pas pardavėjus, iš kurių įsigijote produktą, o šie - pas produkto gamintoją. Tačiau paprastai rimti medinių grindų gamintojai apskritai nerekomenduoja naujų, gamykliškai lakuotų medinių grindų papildomai dengti dar vienu sluoksniu lako.

Jeigu gauti informacijos nepavyktų, tuomet prieš perlakavimą būtinai reikia atlikti lakų sukibimo bandymą. Jo esmė yra tokia: nedidelis grindų plotas (arba likęs nuo įrengimo parketlentės gabaliukas) lengvai pašlifuojamas 150 grūdėtumo šlifavimo popieriumi arba tinkleliu. Po to jis padengiamas sluoksniu lako. Priklausomai nuo lako savybių, apytiksliai po 3 dienų pabandykite moneta nugremžti laką. Jei lakas lieka tvirtai sukibęs su paviršiumi, sukibimas geras, jeigu lakas lupasi plėvele, tuomet lakuoti negalima.

Paviršiaus „pašiaušimas“ prieš lakuojant gamykliškai lakuotas parketlentes yra būtinas. Jis atliekamas su diskine šlifavimo–poliravimo mašina, naudojant 150 grūdėtumo šlifavimo popierių arba tinklelį, arba Bona švitro sparnelio sistemą. Jo paskirtis - padaryti šlifuojamą paviršių grubesnį, siekiant pagerinti naujai dengiamo lako sluoksnio sukibimą. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad atlikus grindų lengvą šlifavimą („pašiaušimą“), Jūsų grindų blizgumas priklausys nuo Jūsų naujai dengiamo lako blizgumo.

Kadangi Vilniaus Parketas pardavinėja tarptautinio koncerno Bona medžiagas, kurios skirtos medinių grindų įrengimui, remontui ir priežiūrai, tai rekomenduočiau naudoti laką Bona Traffic. Tai dviejų komponentų, 100% poliuretaninis vandens pagrindo lakas ir iš visų Bona lakų pasižymi geriausiomis sukibimo savybėmis, taip pat ir didžiausiu atsparumu nusidėvėjimui. Traffic būna dviejų blizgumų – visiškai matinis ir pusiau matinis. Lakų sukibimo testui atlikti galima įsigyti 1,1 litro tarą.

Jeigu Jūsų patalpose, kur suklotas parketas, yra tinkamos medinėms grindims eksploatavimo sąlygos, t. y: normalus santykinis oro drėgnumas (nuo 40 iki 60 proc.), temperatūra (nuo +16 iki + 24°C), nedrėksta pagrindas ar sienos, parketas nebuvo užlietas atsitikus vandentiekio avarijai ar pan., tai dažniausiai parketas laikui bėgant atšoka nuo pagrindo dėl naudotų netinkamų klijų (pvz., lipalo) arba atliktų technologinių klaidų klijuojant.

Jūsų atveju parketą suremontuoti yra keli variantai:

1. Jeigu atšokusios lentelės užima didelį kambario plotą, o likusios lentelės taip pat linkusios atšokti, geriausias sprendimas yra ardyti visas senas grindis ir sukloti naują parketą. Viską padarius iš naujo technologiškai teisingai, naudojant kokybiškas, specializuotų gamintojų medžiagas ir prisilaikant reikalingų eksploatavimo sąlygų, Jūs turėsite naujas ir gražias grindis. Tačiau, šis variantas bus brangiausias.
2. Reikia patikrinti dar neišardytas parketo lenteles, ar jos nėra atšokusios. Tai galima nustatyti pagal garsą, beldžiant į grindis. Jeigu atšokusių lentelių neišardytame grindų plote nėra daug, jose galima gręžti skylutes ir per jas leisti specialius klijus (pvz.: Bona R880). O tą plotą kur lentelės išardytos – perklijuoti. Ar pavyks perklijuoti senas lenteles, priklauso nuo to, kiek jos buvo pažeistos išardymo metu. Tačiau paprastai tai padaryti būna sudėtinga. Jei išardytas lenteles perklijuoti sudėtinga, galima įsigyti naują parketą, bet tokiu atveju reikia surasti tokių pačių matmenų, tos pačios medienos ir tokio pat rūšiavimo lenteles. Kitaip skirsis senų ir naujų lentelių vaizdas. Išsprendus priklijavimo problemas, reikia šlifuoti visą grindų plotą, jeigu reikia, glaistyti, ir naujai padengti laku ar alyva.

Jeigu išardžius parketą ant betono lieka klijų likučiai, reikia juos nugramdyti. Geriausia gramdyti rankiniu būdu naudojant kaltą ar metalinę mentelę. Pašalinus klijus, pagrindą reikia gerai išvalyti, nusiurbti likusias dulkes.

Norint pasiekti gerą šlifavimo kokybę, reikėtų naudoti tris šlifavimo mašinas:

1. diržinę – pirminiam šlifavimui;
2. kampinę – kampų šlifavimui;
3. diskinę šlifavimo-poliravimo – galutiniam šlifavimui, šlifavimui tarp lakavimų arba alyvavimui.

Šlifavimas turi būti atliekamas etapais, naudojant skirtingo grūdėtumo šlifavimo popierių.

Jeigu reikia, po grindų šlifavimo atliekamas glaistymas. Priklausomai nuo tarpelių ar iškritusių šakų dydžio, grindų glaistymui naudojami skirtingi glaistai (pvz. Bona Mix&Fill, Tikkurila). Taip paruoštos grindys gali būti dengiamos laku ar alyva.  
Taip pat Jums papildomai reikėtų atkreipti dėmesį, ar medinės lentos tvirtai pritvirtintos prie pagrindo, t.y. ar nejuda, nelinguoja, negirgžda. Jeigu yra nors viena šių problemų, reikėtų jas išspręsti prieš glaistymą ir grindų padengimą. Tai yra medines lentas reikia papildomai prisukti, prikalti, priklijuoti arba, priklausomai nuo grindų įrengimo konstrukcijos (pvz., grindys įrengtos ant lagių), ardyti lentas ir tvarkyti pačią konstrukciją.

Nušlifavus dar reikėtų atkreipti dėmesį, ar pačios grindys nėra labai menkavertės, pažeistos kenkėjų ir pan. Kitaip tariant, ar nušlifavus atsiveriantis medžio vaizdas Jus iš esmės tenkina.

Grindų atnaujinimo (šlifavimo, glaistymo, padengimo) kokybė iš esmės priklauso ne tik nuo naudojamų šlifavimo mašinų, įrankių ir medžiagų, bet ir nuo meistrų kvalifikacijos. Todėl patiems pirmą kartą atliekant tokius darbus, gerą galutinę grindų kokybę bus sunku pasiekti.

Jeigu pakėlus kiliminę dangą ant parketo lieka kiliminės dangos likučiai, tolimesni veiksmai priklauso nuo to, kokio dydžio tie likučiai ir kaip stipriai jie laikosi prikibę:

1. Jei kiliminės dangos likučiai prie parketo prikibę nestipriai, galima bandyti juos valyti naudojant koncentruotą valymo priemonę Bona Cleaner ar kitą panašią. Jeigu su valymo priemonėmis nenusivalo, galima naudoti intensyvesnį valymo būdą: kartu su valymo priemone  pagremžti kiliminės dangos likučius mechaniniu būdu, naudojant kietesnę kempinėlę ar metalinę mentelę. Tačiau tokiu atveju galima subraižyti laką ir jis išsiskirs iš bendro viso ploto vaizdo. Norint vaizdą suvienodinti bus reikalingas viso ploto šlifavimas ir perlakavimas.
2. Jei kiliminės dangos likučių nepavyko pašalinti naudojant valymo priemones ar užterštas labai didelis plotas, tuomet kiliminės dangos likučius galima pašalinti šlifuojant. Jei likučiai pakankamai stori (daugiau nei 1,5-3 mm), prieš šlifavimą reikia juos sumažinti iki minimumo mechaniniu būdu, pavyzdžiui, naudojant metalinę mentelę. Sumažinus likučius iki minimumo, atliekamas šlifavimas. Jeigu kiliminės dangos likučiai nėra stori (iki 1,5 mm), galima grindis šlifuoti iš karto, naudojant grubesnį šlifavimo popierių (rekomenduojame pradėti 40 grūdėtumo šlifavimo popieriumi naudojant diržinę šlifavimo mašiną).

Bona Cleaner ir Bona Wood Floor Cleaner yra skirti prižiūrėti ir valyti medines grindis.

Bona Cleaner – tai lakuotų medinių grindų valiklis, kuris skiedžiamas su vandeniu. Jis patogus, kai reikia valyti didesnius užterštus plotus. Grindys yra valomos gerai nugręžtu skuduru. Tačiau kadangi didžiausias medinių grindų priešas yra drėgmė, tai labai dažnas (kasdieninis) medinių grindų valymas vandeniu nerekomenduojamas.

Bona Wood Floor Cleaner yra valiklis, skirtas kasdieniniai medinių grindų priežiūrai. Tinka tiek lakuotoms, tiek alyvuotoms, tiek vaškuotoms grindims. Labai patogus naudoti ir nedideliuose plotuose, kadangi yra purškiamas tiesiai iš buteliuko. Bona Wood Floor Cleaner naudojamas kartu su Bona šluota ir dulkes absorbuojančia Bona Cleaning Pad šluoste iš mikrofibros. Pirmiausia grindys nusiurbiamos dulkių siurbliu. Po to grindys valomos sausa Bona šluoste, ant kurios galima papurkšti Bona Wood Floor Cleaner. Atskiros dėmės nuvalomos purškiant jas Bona Wood Floor Cleaner ir nuvalant Bona šluoste. Toks sausas valymas puikiai nuvalo grindis, nekenkia joms ir gali būti atliekamas taip dažnai, kaip reikia.

Jūsų atveju, galima pasiūlyti tokius problemos sprendimo variantus:

• Peršlifuoti ir perlakuoti visą plotą;
• Išimti sugadintas bambuko parketines lentas ir įdėti naujas.

Pasirinkus pirmą variantą, šlifuojamos ir lakuojamos bus ne tik sugadintos lentos, bet lentos visoje patalpoje. Todėl, kuo didesnė yra patalpa, tuo didesnė bus restauracijos kaina. Prieš pasirenkant šlifavimą, reikia žinoti, kad, jei šlapimas į lentas įsigėrė gyliai, šlifavimas gali ir nepadėti.

Pasirinkus antrą variantą, sugadintas lentas galima pakeisti naujomis, tačiau senų ir naujai suklotų lentų atspalviai gali skirtis. Su laiku lentų atspalviai gali iš dalies arba visiškai susilyginti. Norint, kad tarp naujų ir senų lentų būtų kuo mažesnis skirtumas, naujas lentas visada patartina pirkti iš to paties gamintojo ir rinktis tokių pačių ar panašių matmenų lentas.

Renkantis restauravimo būdą, visada reikia įvertinti konkrečią situaciją, tačiau dažnai geriausi rezultatai pasiekiami pasirinkus antrą variantą.

Medinės grindys dažniausiai pradeda girgždėti dėl šių priežasčių:

• Medinės grindys buvo nepriklijuotos prie pagrindo, bet tik prisuktos ar prikaltos. Medis yra natūrali medžiaga, kuri eksploatacijos metu traukiasi ir plečiasi, todėl su laiku vinys arba varžtai atsilaisvino ir parketas pradėjo girgždėti. Šiuo atveju, dažniausiai girgžda visas grindų plotas ir remontuojant grindis, jas reikės išardyti ir sukloti iš naujo. Tam, kad išvengti situacijos pasikartojimo, parketą rekomenduojama priklijuoti prie pagrindo.
• Atskirose vietose parketas atšoko nuo pagrindo. Šiuo atveju, parketas girgžda tik tose vietose, kur lentelės atšoko nuo pagrindo. Dažniausiai taip atsitinka, kai parketo klijavimui buvo panaudotas per mažas klijų kiekis. Šiuo atveju, girgždančių vietų remontas daromas taip: girgždančioje vietoje parkete yra išgręžiamos skylutės, per kurias leidžiami klijai. Po to skylutės  užtaisomos mediniais kištukais. Po tokio remonto, visą patalpos lakuotų grindų plotą rekomenduojama peršlifuoti ir perlakuoti. Remontuojant alyvuotas medines grindis, peralyvuoti galima tik reikalingas vietas.
• Girgžda pagrindas, ant kurio sudėtos medinės grindys. Tai dažniausiai atsitinka dėl nekokybiško pagrindo įrengimo. Dažniausiai, kaip pagrindas gali būti: OSB plokštė, fanera, lagės ir pan. Šiuo atveju, grindų remontą galima atlikti taip: tose vietose, kur girgžda pagrindas, pragręžiamos kiauros (nuo paviršiaus iki betono) skylutės. Pro skylutes yra dedami varžtai ir skylutės užtaisomos mediniais kištukais.

Įsirengiant namuose arba biure medines grindis, reikia žinoti, kad medis praktiškai nėra jautrus temperatūros svyravimams, tačiau yra labai jautrus drėgmės svyravimams, todėl patalpose, kur eksploatuojamos medinės grindys, reikia palaikyti santykinę oro drėgmę nuo 40% iki 60%. Esant sausesniam orui (šildymo sezono metu) patalpas drėkinti, esant per drėgnam orui (rudens sezonas) periodiškai įjungti šildymą arba drėgmės surinkėjus. Neprisilaikant šių reikalavimų yra didelė rizika, kad po kurio laiko tarp parketo lentučių atsiras plyšelių arba medinės grindys susibanguos.

Tačiau oro drėgnumas eksploatacijos metu nėra vienintelė grindų bangavimosi priežastis.

Medinės grindys gali susibanguoti, jei:

• Buvo suklotos ant nepilnai išdžiovinto pagrindo.

Pagrindas, ant kurio bus klojamos medines grindis, turi būti pilnai išdžiovintas: OSB plokštės arba juodgrindžių drėgnumas negali viršyti 11 %, betono – 2,8 % CM (kai betono drėgnumas yra nuo 2,8 % CM iki 5 % CM ant jo galima dėti medines grindis, prieš tai panaudojus specialų drėgmės nepraleidžiantį gruntą). Jeigu pagrindas yra drėgnas, tai jame esanti drėgmė įsigers į medieną, medinės grindys pradės plėstis ir pakankamai greitai susibanguos.

• Buvo klojamos drėgnose patalpose.

Medinių grindų klojimo metu oro drėgnumas turi būti toks pat kaip ir eksploatacijos metu, t.y. nuo 40 % iki 60 %. Jeigu patalpose yra drėgniau (kas dažnai atsitinka nešildymo sezonu), patalpas reikia džiovinti.

• Buvo priklijuotos prie pagrindo ir iš karto nušlifuotos.

Suklojus medines grindis, šlifuoti bus geriausia praėjus 10-30 dienų. Per šį laiką medinės grindys “pripras” prie aplinkos ir nušlifuotas paviršius ilgam išliks lygus. Nušlifavus iš karto po suklojimo, po kiek laiko gali atsirasti bangelės, kurios ypač bus matyti esant šoniniam apšvietimui.

• Blogai įrengta grindų hidroizoliacija ir iš apačios eina drėgmė.

Šiuo atveju, prieš klojant medines grindis betoninį pagrindą reikia nugruntuoti su specialiu drėgmės nepraleidžiančiu gruntu.

• Grindys šlapiai valomos.

Medines grindis reikia valyti gerai išgręžtu skuduru, kad ant paviršiaus nestovėtų vandens plėvelė. Kitaip vanduo prasiskverbs į tarpus ir medinės grindys susibanguos.

Medinėse grindyse gali atsirasti plyšelių, jei:

• Santykinė oro drėgmė patalpose ilgą laiką yra mažiau 40 %. Dažniausiai taip atsitinka žiemą, kai įjungtas šildymas. Patalpų oro drėkinimui galima naudoti drėkintuvus.
• Klojimo metu medinės grindys nebuvo pakankamai išdžiovintos. Po suklojimo jos pradėjo džiūti ir trauktis.

Medinių grindų dėvimo sluoksnio atsparumas įspaudimams arba krentančių daiktų smūgiams priklauso nuo medienos kietumo. Kuo kietesnė yra mediena, tuo didesnis yra medinių grindų atsparumas įspaudimams ir tuo mažesnę duobutę paliks įspaudžiamas arba krentantis daiktas. Todėl, pavyzdžiui, ąžuolo masyvo lentos turės panašų atsparumą braižymui ir įspaudimams, kaip ir trisluoksnės parketlentės, kurių dėvimas sluoksnis pagamintas iš ąžuolo.

Kitas klausimas, kad svarbus yra ne tik dėvimo sluoksnio kietumas, bet ir jo storis. Nuo dėvimo sluoksnio storio tiesiogiai priklauso medinių grindų atnaujinimų (peršlifavimų) skaičius. Šiuo atveju, masyvo lentos bus praktiškesnės, kadangi jų dėvimo sluoksnio storis dažnai mažiausiai dvigubai storesnis nei trisluoksnių parketlenčių.